dulkterėti

dùlkterėti, -ėja (-ia), -ėjo 1. žr. dulktelėti 2: Dùlkterėjo, ir nebesimato niekur Ob. Žmogus kirto tam vaiduokliui botagu, ožiukas tik dulkterėjo ir pranyko žmogui iš akių LTR(Blnk). 2. žr. dulktelėti 4: Jam nė nedùlkteria, kad ir kitam sunku Trgn.